DIEVAS ŽMONIŠKAJAME SUPRATIME




DIEVAS ŽMONIŠKAJAME SUPRATIME

Kaip žmogus supranta Dievą ? Manau, kad ši tema yra pakankamai įdomi ir reikšminga žmogui. Aš esu tyrinėjęs žmoniją ir pagal tyrimų rezultatus į šį klausimą atsakyčiau, kad kiekvienas žmogus Dievą supranta skirtingai, tai priklauso nuo paties žmogaus pasaulėžiūrų, nuo jo išprusimo. Kadangi ši mano visa knyga susijusi su Dievo sampratomis, tai apie Dievą neberašysiu, o panagrinėsiu žmoniją ir jos sampratas šia tema. Pirmiausiai šį klausimą iškelčiau religijoms, kaip yra suprantamas Dievas ?, ar teisingai Jis yra suprantamas ?. Manau, kad religijose nėra visai teisingai suprantamas Dievas. Religijos turėtų žmogų kreipti į patį Dievą, tai yra į bematerinę sampratą, o jos žmogų kreipia į savas teoretikas, į savus įsitikinimus, į religinį savą kultą. Taip yra todėl, kad silpnai yra išsivystęs žmogus ir religijos sampratos yra netobulos. Nėra pakankamai išsivystęs žmogus, kad jis galėtų priimti bematerinę sąvoką, bematerinę sampratą. Man jaučiant savastis, tai bažnyčios savastis truputį asocijuojasi su sektų pasaulėžiūromis, taip yra todėl, kad bažnyčia nekreipia žmogaus į bemateriją ir ji yra paremta tikėjimu, o ne įrodyta tiesa. Žinant, mane supančią visuomenę, tai bažnyčia yra labai gerame savame stovyje, nes mūsų visuomenė yra labai nutolusi nuo Dievo. Esu labai plačiai tyrinėjęs religijų savasties energetikas, iš to galiu teigti, kad religijos pagrinde žiūri savas struktūras. Kiekviena religija siekia pritraukti kuo daugiau žmonių pas save. Šiaip religijos iš niekur nieko negimsta, jose yra labai daug tiesų, tačiau yra ir netiesų, nes tai paprasčiausiai yra tik tikėjimas. Pats religijų pagrindas yra tiesa, o visa kita neatitinka tiesų. Pavyzdžiui;

Agotos duona, apsauganti žmogų nuo nelaimių.

Šventintas vanduo, gydantis žmogų.

Visa tai yra ne reali tikrovė – netiesa, nes Agotos duona, tikrai neapsaugo žmogaus nuo nelaimių ir šventintas vanduo, tikrai negydo žmogaus. Religijose yra labai daug tokių panašių pavyzdžių, tokių nesąmonių, per kurias bažnytinė struktūra, kažkiek asocijuojasi su sektų filosofija. Dvasiniam profesionalui bioenergetikui yra labai aiškiai matomos realybės tiesos, per Dievo savasties energetikas. Aš esu toks žmogus, ištyręs beveik visą egzistencinę sistemą, todėl turiu atsakymus į bet kokį gyvenimišką klausymą. Labai malonu yra jausti bažnyčios savastį, kai ji yra tuščia - be žmonių, tada bažnyčia matoma Dievo akimis, pasakiškas yra jausmas visa tai regėti ir jausti. Žvelgiant į mūsų visuomenės žmogaus išsivystymą, tai bažnyčia yra labai gerame supratingume, labai geroje pasaulėžiūroje. Ateityje, kai patobulės žmogus – jo asmenybė, manau, kad bažnyčia kreips žmogų į bematerines sąvokas, tai yra į realybės Dievo būvį.

Prisimenant man savo vaikystę, tai pamenu atvejį, kai dvasiniai profesionalai pardavinėjo šventintą vandenį nuo įvairių ligų. Žmonės masiškai važiuodavo net iš kitų Šalių. Buvo teigiama, kad šventintas vanduo gydo žmones tobulai, tačiau žmonės realioje tiesoje pagydavo ne nuo šventinto vandens, o nuo sielų išsigryninimo. Žmogus pabendravęs su dvasiniu genijumi, pradeda kitaip protauti, išsivalo savo negatyvą, o tyroje sieloje ir ligos dingsta. Tikrai, šventintas vanduo negydo žmogaus, žmogus sugyja nuo savos pasaulėžiūros pakeitimo, nuo tyrumo.

Iškelkime klausimą mokslui, kokiomis sampratomis mokslas žvelgia į Dievo egzistenciją. Atsakymas būtų, kad mokslas daugumoje neigia Dievo egzistenciją. Kai kurios mokslo šakos toleruoja Dievą, tačiau tai daro mažuma. Teko skaityti mokslinį žurnalą, kuriame buvo aprašytas faktas, įrodantis Dievo egzistenciją. Keturi gydytojai norėjo pašalinti iš žmogaus kūno auglį, kuris mediciniškai buvo neoperuojamas. Tokiu atveju, gydytojai atvirai ir nuoširdžiai pasimeldė prie ligonio. Jiems pasimeldus, dingo auglys iš ligonio kūno. Tai įrodo Dievo būvį, Jo egzistenciją. Manau, kad mokslas į Dievo egzistenciją žvelgia bažnytinėmis sampratomis. Moksle yra labai daug pavyzdžių, įrodančių stebuklus. Apie tai rašo – skelbia moksliniai žurnalai. Mokslas yra ištyręs, kad visumoje egzistuoja aukštesnės dimensijos už reliatyvumą.

Asmeniškai man, gyvenime teko turėti labai daug reikalų su mokslo žmonėmis – išsilavinusiais žmonėmis. Iš visa to galiu teigti, kad su tokiais žmonėmis yra labai malonu bendrauti, nes jie turi tobulas pasaulėžiūras į gyvenimą. Tačiau, kai paliesdavau Dievo egzistencinius klausimus, pastebėdavau, kad jie visiškai neišmano tokių klausimų. Manau, žmogui būtina būti indigo žmogumi, kad žmogus suvoktų, bematerinį Dievo kontekstą.

Nagrinėjant plačiau temą „Dievas žmoniškajame supratime“, reikėtų dėmesį atkreipti į mūsų visuomenės pamatą, tai yra į tradicines šeimas, kurios augina mūsų visuomenės atžalą – vaikus. Šeimoms yra labai svarbu Dievą suprasti teisingai, nes visuomenės jaunoji karta vaikai, yra mūsų visuomenės pakaitalas. Tradicinės šeimos privalo toleruoti dvasines pasaulėžiūras, kurios ugdo žmoniškąjį tobulumą. Teisingiausia kryptis į Dievą yra;

Bematerinio konteksto suvokimas.

Geriau – tobuliau išsivysčiusiems žmonėms, būtina siekti Dieviškų sampratų bemateriniame kontekste, o silpniau išsivysčiusiems žmonėms, siekti teisingų bažnytinių sampratų. Tobulai išsivysčiusiam žmogui bažnytinės sampratos nebetinka, nes žmogus nebedaro jokių nuodėmių ir jam nebereikalinga atgailauti už nuodėmes, tokiu atveju, bažnytinės sampratos žmogui nebereikalingos. Tokiam žmogui reikalinga tiesiogiai sąveikauti su Dievu be religinio tarpininko. Religinis tarpininkas, tai yra bažnyčia, reikalinga žmonėms neturintiems žmogiškojo tobulumo. Lietuvoje, be bažnyčios yra ir daugiau dvasinio pobūdžio mokyklų, tai būtų viena tokia „Dvasinio ugdymo centras“ – mokykla. Ši mokykla yra vedama Nijolės Gabija Wolmer iniciatyva, kuri su visuomene bendrauja internetu ir per radiją. Manau, jos paskaitos daro didžiulę naudą žmogui – jo tobulėjimui. Ši mokykla – „dvasiniam tobulėjimui “ yra daugiau susijusi su astrologijos mokslu. Taipogi Lietuvoje yra „URANTIJOS“ knygos pasekėjų. URANTIJOS knyga yra parašyta ne vieno žmogaus, o daugelio žmonių, kurie buvo dvasiniai genijai. Šios knygos pasekėjai irgi labai plačiai ir giliai toleruoja Dievą ir dvasines pasaulėžiūras. Tokiu atveju, visuomenės eiliniam žmogui yra Lietuvoje vietų, kur galima dvasiškai šviestis ir tobulėti. Patarčiau žmonėms tobulėti per bažnytinę teologiją ir dvasinio ugdymo centrą. Bažnytinė teologija (bažnyčia) remiasi vien į Kristų. Aš asmeniškai, kai suartėju su krikščionybės religija, tai pajuntu žmoniškąją Jėzaus energetiką (Jo dvasią). Tokiu atveju teigiu tai, kad krikščionybės religija toleruoja realybės Dievo sampratas. Jei Jėzus neegzistuotų, aš nejausčiau Jo energetinės dvasios. Vadinasi, Jėzus Kristus realioje tiesoje egzistuoja, tokiu atveju, krikščionybės religija yra teisinga, atitinkanti reliatyvumą. Pilnai tikiu, kad Jėzus darė stebuklus, nes aš pats būdamas Kristologu darau stebuklus, nors mano stebuklai ir skiriasi nuo Jėzaus stebuklų. Kristologai pasiekia Dievo aukštumas, Jo aukščiausias energetikas, nes jie yra Dievo žmonės, galintys daryti stebuklus, kaip darė Jėzus. Skirtumas yra tarp dabartinio Kristologo ir Jėzaus tas, kad Kristologą „nugesina“ jo aplinka (visuomenė) ir Kristologas būna priverstas kažkiek nutolti nuo Dievo. Tokiu atveju, Kristologas ne visada būna sąsajoje su Dievu ir ne visada gali daryti stebuklus, kaip darė Jėzus. Taipogi, joks Kristologas nekentėjo, kaip Jėzus Kristus ir neatpirko žmogaus nuodėmės. Manau, kad dabartyje, mūsų visuomenė yra visai kitoje pasaulėžiūroje, nei prieš 2000 metų. Kristologijos mokslas tebėra išlikęs panašus, o visuomenė pasikeitusi radikaliai. Dabartiniais laikais, yra labai ištobulėjęs mokslas ir žmonės yra ištobulėję materialiai. Jų sampratos ir suvokimas situacijų yra visai kitas, nei prieš 2000 metų. Taipogi manau, kad dabartiniais laikais, žmogui reikia žiūrėti į religijas su meile, nes religijos netoleruoja blogio. Yra labai svarbu žmogui, tinkamai suprasti religines sampratas, nes jų sampratos nukreiptos į gėrį, grožį ir meilę. Kiekviena religija siekia žmonėse įkūnyti santarvės pasaulėžiūras ir tobulą žmoniškąjį moralumą. Lietuvoje pagrinde dominuoja krikščionybės religija, apimanti žmonių daugumas. Aš manau, kad pasaulio religinis mechanizmas teologiškai moko žmogų į dorovę, moralumą ir gėrį, tačiau praktikoje taip nėra. Žmonės iškraipo religines pasaulėžiūras ir religines sampratas. Lietuvos Šalyje, skirtingai nei pasaulio struktūroje, nėra taip iškraipomos religinės sampratos ir jos pasaulėžiūros. Lietuvos Šalies žmonėms yra labai svarbu atskirti religiją nuo sektantų grupuočių, tai yra nuo sektų. Jokia religija nesiekia iš žmogaus materialaus turto, o sektų pasaulėžiūros žmonės to siekia. Sukuria įvairiausias versijas, kaip išvilioti iš žmogaus turtą. Lietuvos Šalies žmonės turėtų būti kompetentingi ir rinktis religijas nesusijusias su sektantais. Pavyzdžiui;

- Krikščionybės religiją,

nes krikščionybės religija yra patogiausia žmogui, kuri toleruoja Jėzų Kristų. Aš jausdamas dvasines energetikas esu ištyręs, kad Jėzus realioje tiesoje egzistuoja, egzistuoja Jo energetika. Todėl žmonėms patariu rinktis krikščionybės religiją ir per ją tobulėti, tobulinti savas dvasines sritis. Krikščionybės religija turi Popiežių, kuris pasauliui skelbia Dievo žodį ir moko žmones supratingumo. Taipogi krikščionybės tikėjimas turi savą bažnytinį dokumentą, pavadintu Biblija. Biblija krikščionys vadovaujasi, iš kurios formuojasi visa religinė pasaulėžiūra. Manau, kad ši religinė pasaulėžiūra yra toleruotina – gera, suformuota Jėzaus Kristaus kaip Dievo esybėje.

Su meile : KRISTOLOGAS - Vidmantas -

DIEVAS ŽMGIŠKAJAME SUPRATIME :

Aš šiame straipsnyje paaiškinsiu skaitytojams patį pagrindą, kas skiria žmogų nuo Dievo. Daugelis atsakytų , kad nuodėmė...... tačiau toks atsakymas nėra pilnas, tik tam tikra prasme jis teisingas.
Savo straipsniuose aš aiškinu apie dvasingumą , gėrį ir kitus panašius dalykus ko žmogui reikalinga siekti....., tačiau tuos mano rašomus tekstus skaitytojai supranta labai skirtingai, arba išvys nesupranta ir nesigilina į juos. Žmonėms yra sunkiai suderinamas dvasingumas su materialiu pasauliu, kaip pinigais, arba kitais dalykais teikiančiais kūniškus malonumus. Dėl to ir kyla nesusipratimai tarp pačių žmonių......, kiti išvys neigia patį Dievą ir panašiai.
Pirmiausiai bet koks žmogus turėtų suprasti, kad ŽMOGAUS PROTAS IR SĄMONĖ YRA SKIRTINGI DALYKAI. Nes šiuose žodžiuose glūdi pats pagrindas, tik sąmojingesnis žmogus sugeba teisingiau skaityti kito parašytą ar ištartą žodį, nes tas pats žodis turi skirtingas reikšmes. ( man yra sunku perteikti teisingas tekstų mintis ).

Pasirašo : DIEVAS


DIEVAS ABSOLIUTAS

DIEVAS ABSOLIUTAS ! - Vidmantas Grinčiukas

APIE AUTORIŲ :

AUTORIUS GYMĖ 1969 metais LIETUVOJE, ROKIŠKIO RAJ., JUŽINTUOSE ( Južintų apylinkėje ). GIMIMO laikas : 1969.08.17. AUGO IR MOKĖSI ROKIŠKIO RAJ. KAMAJŲ APYLINKĖJE, DUOKIŠKYJE. BAIGĖ UTENOS POLITECHNIKUMĄ ir dirbdamas mokėsi KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITĖTE specialybės kursais elektrotechnikos INŽINIERIJĄ.

Nuo mažens pradėjau domėtis dvasine sritimi ir visą gyvenimą buvau su ja susietas, nes 50 metų pragyvenau be sąmoningos nuodėmės !

GYVENDAMAS TYRINĖJAU DIEVĄ, mano tyrimai parodė neįtikėtinus REIŠKINIUS, nes pavyko pilnai ištirti DIEVĄ ! Ištyriau visapusiškai BE MATERIJĄ !

AUTORIUS : INDIGO ( KRISTAUS LOGAS ) - Vunderkindas.

– Vidmantas Grinčiukas -

Pasirašo : DIEVAS !