ŽMOGAUS LAIMĖS PASLAPTIS
PSICHOLOGAS VIDMANTAS GRINČIUKAS :
ŽMOGAUS LAIMĖS PASLAPTIS
Turbūt kiekvienas žmogus paklausia savęs „ ar aš esu laimingas ?, ko reikia man, kad būčiau laimingas ?, o jei laimingas, kaip būti dar laimingesniam ? “. Mes ieškome laimės, nesuvokdami laimės paslapties. Laimės paslapties pagrindas slypi pačiame žmoguje, paties žmogaus pasąmonės gelmėse. Manau, kad žmonės net nenutuokia tai, kad laimės reikia ieškoti ne kur kitur, o savyje.
Žvelgiant giliau į psichologiją išryškėja tendencija, kad žmogus yra laimingesnis tada, kada yra sąmoningesnis. Kuo žmogus yra sąmoningesnis, tuo jis ir yra laimingesnis. Sąmoningumą suskirstyčiau į septynis jo lygius;
Pirmas lygis; Tai žemiausio sąmoningumo lygis. Šio lygio žmonės gyvena šiame pasaulyje nematydami jokios Dieviškos valios. Tokie žmonės mano, kad jie yra savarankiški ir patys tvarko savo gyvenimą, todėl jiems Dievo nėra.
Antro sąmoningumo lygio žmonės numano, kad ne viską savo gyvenime gali padaryti patys. Jie supranta, kad egzistuoja mus veikianti jėga, tačiau nepripažįsta, kad ta jėga priklauso Dievui. Jie labiau tiki dvasiomis ir burtais, pasitiki šamanais. Tai žmonės, kurie vaikšto pas būrėjus, į kapines eina nešini alkoholiu, aukoja įvairioms dvasioms ir panašiai.
Trečias sąmoningumo lygmuo – tai suvokimas, kad yra aukštesnioji valdžia – pusdieviai ( krikščioniškoje tradicijoje tai angelai ir archangelai ). Pusdieviai tai asmenybės, per kurias viešpats įtvirtina savo valdžią materialiajame pasaulyje. Žmonės meldžiasi angelui sargui, lenkiasi saulei, garbina žemę. Visgi tiesiogiai į Dievą žmonės nesikreipia.
Ketvirtas sąmoningumo lygmuo – kai žmonės sako, kad Dievas yra visur, kad Dievas - šis pasaulis, kad Dievas – tai graži gamta. Jie iš dalies teisūs, nes kalba apie neapibrėžtą Dievo formą. Visgi asmeninių santykių tarp šio lygmens žmonių ir Dievo nėra.
Penktas sąmoningumo lygmuo ateina su sąžinės pojūčiu, širdies balsu. Ateina, kai pradedame to balso klausyti ir suprantame, kad jis mus veda per gyvenimą, ir tai – ne proto svarstymai. Tai lygmuo, kai žmonės žino, kad Dievas gyvena jų širdyse, ir jie siekia užmegzti santykius su Juo, suvokia savęs kaip sielos ne mirtingumą.
Kalbant apie šeštą sąmoningumo lygį, tai šis lygmuo prasideda, kai mes turime penktą sąmoningumo lygį ir kasdien meldžiamės. Tai darant apsivalo mūsų sąmonė ir mes pradedame jausti Dievo alsavimą visoje kūrinijoje. Per šią praktiką mes susigražiname prarastus ryšius su Dievu.
Septintas sąmoningumo lygmuo yra aukščiausias, kurio nežino žmonija, nežino net pats krikščioniškasis pasaulis. Septintą sąmoningumą turi tik indigo asmenys, gyvendami tyro, nekalto vaiko pasaulėžiūroje ir visą gyvenimą jausdami Dievo energijas. Jie jausdami Dievo energijas susitapatina su Dievu. Jie per sąveikas su Dievo energijomis gali daryti įvairiausius stebuklus, nes daugumoje indigo yra Kristaus logai ( Dievo kristalų logai ). Šio septinto sąmoningumo lygmuo yra labai sudėtingas, nes yra pasiekiamas Dievo virš sąmonių kontekstas. Indigo nuo vaikystės pragyvena visą gyvenimą be sąmoningos nuodėmės, todėl jiems yra lengva egzistuoti ir gyventi aukščiausiame sąmoningumo lygmenyje. Jie neturi žmogiškų ydų ir žmoniškojo charakterio. Indigo žmonių psichologinė diagrama egzistuoja be jokio žmoniškojo ego ( egoizmo ). Tokiu atveju jie yra tyri kaip kristalai, ir kokią energetinę dvasią Dievas indigui suformuoja, tokioje energetinėje dvasioje jis egzistuoja. Išvadoje, indigo genijai yra kaip tuščias indas, kurį pripildo Dievo energetikos. Tokiu atveju, indigo susitapatina su Dievu.
Išties, žmogus yra netobula būtybė, turintis labai daug ydų. Iš žmonijos išsiskiria tik indigo žmonių rasė, neturinti jokių žmoniškųjų ydų. Sekančiai paminu tris didžiausias žmonijos žmogaus ydas;
1. NEKROFILIJA, arba meilė mirčiai. Tai meilė tam, kas negyva, inertiška, nesąmoningas troškimas viską griauti, ardyti ir nieko nekurti. Ryškiausi nekrofiliškų asmenybių pavyzdžiai žmonijos istorijoje yra Stalinas ir Hitleris. Nekrofiliškos nuostatos žmonės orientuojasi į jėgą; nes jėga – tai būdas kitą žmogų paversti lavonu, priversti jį paklusti. Bet kokia valdžia remiasi jėga, ir jėga yra būdas valdyti. Nekrofiliško tipo žmonės geriau sutiktų prarasti gyvybę, negu valdžią – teisę kitus engti ir žudyti. Tokie žmonės „mirtinai myli“ ir „saldžiai nekenčia“, jiems pasaulis yra „siaubingai gražus“, o gyvenimas – „žiauriai laimingas“. Būtent Nekrofiliško tipo žmonėms pasaulis atrodo labai paprastas – jame egzistuoja tik „vilkai“ ir „avys“, tik valdovai ir beteisiai, tik žudikai ir aukos.
Nekrofiliško tipo žmonės dievina daiktus, o ne žmones ar gyvūniją. Jų žvilgsnis sąla, išvydus automobilį ar ginklą. Jis neatsižavi bet kokiomis mašinomis.
Nekrofiliškas žmogus gyvena ne ateitimi, o praeitimi. Jis net sapnuoja vien praeitį – košmarų ir daiktiškų vizijų kupiną praeitį.
Nekrofilų priešybė – biofilai (gyvybės mylėtojai).
Jūs – biofilas. Jūs gyvenate ateitimi. Jūs trokštate gyventi, trokštate ką nors tame savo ir žmonių pasaulyje pakeisti. Jūs žinote, kad gyvenimas – tai ne vien kūno gyvenimas. Net Jėzus, net Buda mirė, mirė jų kūnas. Visi mes mirsime. Vieni – kančiose, kiti – gal staigiai ir neskausmingai. Kam koks likimas duotas. Tačiau mirsime. Bet mūsų dvasia išliks. Vienų – ilgiau, kitų trumpiau. Vienų – gal tik šeimos rate, daiktuose, kuriais naudojamės ar kuriuos pagaminome, o kitų – didesnės ar mažesnės visuomenės dalies atmintyje ( poezijoje, matematikos lygtyse ar pastatuose, pasodintuose parkuose ir t.t. ). Visų mūsų dvasia išliks; tik ne visų vienodai ir ne visų raiškiai. Toks jau gyvenimo dėsnis, ir nieko čia nepakeisi.
Tačiau biofilas, kaip minėta, gyvena ateitimi. Jis nors trupinėlį, nors menką trupinėlį – pagal savo jėgas ir išgales – ką nors keičia, sukuria nors trupinėlį naujo, jis save atiduoda kitiems. Biofilas gyvena dvasia, ir kuo didesnė ta jo dvasia, tuo jis nemirtingesnis.
2. NARCISIZMAS, arba gėrėjimasis savimi.
Narcisizmo apraiškų sutinkame kasdieną. Štai „švelnus“ pavyzdys: Rašytojas sutinka savo draugą ir ilgai bei nuobodžiai jam pasakoje apie save – savo rūpesčius ir laimėjimus. Pagaliau rašytojas susigriebia ir sako: „atsiprašau, aš vien tik apie save kalbu. Pakalbėkime ir apie tave. Kaip tau patiko mano paskutinė knyga ?“.
Neskaitant indigo žmonių rasės, visi žmonės vienokiu ar kitokiu laipsniu yra linkę gėrėtis savimi, visi žmonės yra šiek tiek egoistai.
3. Incestiniai ryšiai – trečioji didžioji žmonijos nuodėmė yra ryšiai, kurių jūs paprastai net nejaučiate, o jei ir nujaučiate, tai bene kruopščiausiai juos slepiate. Tai ryšiai su motina, su mama, kuri jus pagimdė. Tai ryšiai su krauju, su Tėviške, su Tėvyne.
Genetiškai „motina yra pirmoji personifikuota jėga, kuri žmogų gina ir garantuoja jo saugumą“, bet motina nėra vienintelis asmuo, kuris saugo ir gina. Juk yra ir tėvas, ir šeima, ir tauta. Yra pagaliau ir žmonija, yra pati istorija. Yra, pasak mūsų tautiečio Vydūno, „likimo ratai“. Artimiausias genetiškai sąlygojamas „likimo ratas“ – tai šeima. Jis lyg ir stipriausiai veikia žmogų. Antrasis „likimo ratas“, į kurį patenkame kiekvienas, - tai tauta, jos papročiai, kultūra, istorija. Ir pagaliau trečiasis – tai visa žmonija, visa jos istorija. Juk mūsų „genai“ lemia, kas mes esame – „lietuviai“, „lenkai“, „ rusai“, „anglai“ ir pan. Ir dar yra kažkas, ko dėka, nepaisant tautybės, mes esame „žmonės“.
Paminėjau tris žmonijos žmogaus ydas, ir Jūs gerbiamas skaitytojau spręskite, kur ir kokių ydų turite, kaip jų atsikratyti.
Mielas skaitytojau, siekime aukšto sąmoningumo lygio ir su juo ateis Jūsų laimė, kurios trokštate visa savo esybe. Kai tapsite sąmojingesniais žmonėmis, sumažės Jūsų ydų kraitis, be kurio įgysite sielos nemirtingumą amžinybės kontekste, amžinybės egzistencijoje.
Toliau nagrinėjant temą apie laimę, paaiškinsiu kas yra protas, kaip veikia Jūsų protas; Jūsų protas susideda iš racionalios sąmonės ir neracionalios pasąmonės. Žmogus mąsto sąmonės pagalba, ir tai, apie ką Jūs nuolatos galvojate, įsiskverbia į Jūsų pasąmonę, kuri kuria Jūsų minčių pagalba. Jūsų pasąmonė yra emocijų vieta ir kuriančioji jėga. Jei Jūs galvojate apie gėrį, turėsite gėrį. Jei galvosite apie blogį, turėsite blogį. Taip veikia protas. Svarbiausia, ką reikia atsiminti, yra tai, jog pasąmonė atėjusią mintį pradeda įgyvendinti. Įdomu tai, kad pasąmonė įgyvendina ir geras, ir blogas mintis. Negatyvios mintys sukelia nusivylimą, nesėkmę, nelaimę. Konstruktyvios, harmoningos mintys teikia sveikatą, sėkmę, priteklių. Psichologai ir psichiatrai pažymi, kad tik mintys yra perduodamos į pasąmonę, o įspūdžiai gimsta smegenų ląstelėse. Pasąmonė veikia minčių asociacijų pagalba ir panaudojant visas sukauptas žinias. Ji atpalaiduoja Jūsų paslėptą jėgą, energiją, išmintį. Ji panaudoja visus gamtos dėsnius, kad įvykdytų savo užduotį. Kartais žmogui atsakymas ateina tuoj pat, o kartais tenka laukti savaites, mėnesius, metus...
Baigdamas šią temą, apie „žmogaus laimės paslaptį“, skaitytojui noriu pabrėžti tai, kad tikroji laimė Jums ateis su šeštuoju sąmoningumo lygiu. Tai yra, kasdiene malda krikščioniškajame pasaulyje, bei kitais dvasinio tobulėjimo siekiais, per ką rasite idealią harmoniją su pasauliu, su gamta ir Jus supančia aplinka. Ši malda kasdienybėje turėtų būti labai tyra – atvira ir nuoširdi. Septintas sąmoningumo lygmuo eiliniam žmogui yra nepasiekiamas, nes reikalinga dvasine tobulybe gimti, tokiais gimsta tik indigo žmonių karta. Yra teigiama mokslo, kad visi naujagimiai gimsta vienodi, tai yra tyri, švarūs ir nekalti, tačiau indigo kūdikis turi dvasinį tiesioginį intelektinį ryšį su Dievu, per ką jis išsiskiria iš kitų naujagimių, iš kitų naujagimių dvasinės charakteristikos.
Nepaslaptis, kad žmonijos dauguma laimės ieško materialinėse vertybėse, tačiau turiu pabrėžti tai, kad žmogus niekad neras pilnos laimės šiose vertybėse, jei jos nebus dvasinės logistikos plotmėje.
Su pagarba : Psichologas - Vidmantas -